„Skaidrumo akademija“ organizavo nuotolinį renginį „Pranešimai apie negeroves: nuo teorijos ir praktikos“, kuriame dalyvavo beveik 500 asmenų, dirbančių korupcijos prevencijos srityje ir / ar atsakingų už savo organizacijos vidaus pranešimų kanalų diegimą bei veikimą.
Diskusijos dalyviai pristatė pagrindinius vidinių pranešimų kanalų veikimo principus, teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir būdus pranešti bei papasakojo apie organizacijų realius vidaus pranešimų kanalų diegimo pavyzdžius. Savo patirtimi pasidalijo atstovai iš Generalinės prokuratūros, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonių „Lietuvos paštas“ ir „Rimi Lietuva“.
„Generalinė prokuratūra siūlo daug priemonių, kurių pagalba galite padidinti vidinio informacijos kanalo apie pažeidimus teikimo efektyvumą. Šia tema prokuratūra aktyviai komunikuoja internetiniame puslapyje pranesktiesa.lt, taip pat veikia karštoji telefono linija, be to, prokuratūra siūlo mokymus apie pranešėjų apsaugą, transliuoja vaizdo klipus, teikia informacines gaires pranešėjams ir vidinio kanalo administratoriams“, – sakė Gintarė Bliujienė, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja.
„Pasitikėjimo linija yra labai stiprus tiek prevencinis, tiek neteisėtų veikų užkardymo instrumentas, tačiau jis turi būti veikiantis, o ne deklaratyvus. Pagrindiniai 7 ingredientai, kuriuos siūlo mūsų bendrovė, tai: formuojamas aiškus ir stiprus antikorupcinis fonas bendrovėje, sudaroma stipri vidinio pranešimų kanalo administratorių komanda, aktyviai vykdoma švietėjiška veikla, proaktyvi komunikacija apie pasitikėjimo linijos veikimą ir jos tikslus, laisvas ir patogus pranešimo būdas, besąlygiškas pasitikėjimas tais, kurie prižiūri vidinį pranešimų kanalą ir komunikacija apie pokytį po pranešimo pateikimo“, – sakė Andrius Varnelis, AB „Lietuvos paštas“ atstovas.
„Pranešimų kanalo sukūrimas yra tik kelio pradžia. Galima sukurti privalomas teisės normas diegti kanalus, skirti baudas už jų neįdiegimą, galima kurti 24/7 telefono linijas ir elektroninius pranešimo įrankius, bet negalima priversti jais naudotis, jais pasitikėti. Jei nėra pasitikėjimo tarp darbuotojo ir jo darbdavio (ar tiesioginio vadovo) – joks kanalas jums nepadės“, – teigė Edita Radzevičiūtė, UAB „Rimi Lietuva“ atstovė-teisininkė.
Pranešimai:
- Gintarė Bliujienė, Generalinė prokuratūra
- Sigita Kašalynė, Muitinės departamentas
- Andrius Varnelis, AB „Lietuvos paštas“
- Edita Radzevičiūtė, UAB „Rimi Lietuva“
